Naujienos Paslaugos

VAIKAI IR FINANSINIS RAŠTINGUMAS. NUO KOKIO AMŽIAUS REIKĖTŲ PRADĖTI MOKYTI VAIKĄ FINANSINIO RAŠTINGUMO?

„Norint išauginti finansiškai raštingą žmogų, pradėjusiam skaičiuoti vaikui tikrai neužtenka nupirkti plastikinės kiaulės taupyklės ir plastikinių monetų. Geriau pradėti „žaisti“ su tikrais pinigais.“, – sako „Finansų anatomija“ įkūrėja, finansų patarėja ir šeimos susirinkimų moderatorė Vesta Ališauskienė. Su Vesta susitikome pakalbėti apie tai, kaip vaikus supažindinti su finansų planavimu ir kaip pasiekti finansiškai raštingos šeimos statusą.

Vesta, tai ir atsakyk pirmiausia į klausimą, nuo kokio amžiaus reikėtų pradėti mokyti vaiką finansinio raštingumo?

Tai yra pagrindinė mano šių dienų idėja. Kadangi teikiu šeimoms finansinio konsultavimo paslaugas, kaip nešališkas žmogus, matau ką ir kaip reikėtų strategiškai sudėlioti, kad kiekvienas narys turėtų savo pareigas bei atsakomybes. Taip pat parodau tėveliams, kaip vaikus įtraukti į šeimos biudžeto planavimą. Finansiškai ugdyti vaikus labai svarbu.

Pradėti rekomenduoju nuo 5 metų amžiaus. Tačiau jei vaikas gabus, geba skaičiuoti, yra nuovokus, galima pradėti ir anksčiau. Tiesą sakant, kuo anksčiau pradėsite vaikus šviesti finansų klausimais, tuo bus geriau ir jiems, ir jums patiems.

Vaikus įtraukti į šeimos biudžeto planavimą labai lengva. Tereikia sudominti. Galima pradėti nuo skaičiavimo, pinigų pačiupinėjimo, pasakojimo kam jie skirti, kaip atsirado ir pan. Galima įtraukti per žaidimus, įdomias veiklas.

Reikia supažindinti vaiką su darbais ir kokį atlygį už juos galima gauti. Labai dažnai tėvai už vaikų atliktus darbus „permoka“. Pavyzdžiui, plovykloje automobilį galima nusiplauti už 2 eurus, vaikui tėvai už automobilio plovimą sumoka 10 eurų ir padaro meškos paslaugą. Nes vėliau, įsidarbinęs, kad ir toje pačioje plovykloje, jis nesupranta, kodėl čia mokamas toks mažas atlyginimas. Todėl labai svarbu vaikui paaiškinti, kokie yra darbai, kaip jie dirbami ir koks už juos priklauso atlygis – valandinis, dieninis, savaitinis, mėnesio. Labai svarbu apie tai su vaiku kalbėti ir tam tikrais amžiaus tarpsniais supažindinti su vis kitais darbais.

Kaip supažindinti vaiką su finansais, jų racionaliu planavimu, taupymu? Ar reikėtų vaikus įtraukti į šeimos biudžeto planavimą?

Kaip ir minėjau, labai svarbu, kad vaikas žinotų pinigų atsiradimo istoriją – kaip atrodė pirmieji pinigai, ar tai buvo monetos, ar popierinės kupiūros ir pan. Iš tiesų, net ne kiekvienas suaugęs žino, jog senovėje kaip valiuta buvo naudojami gyvuliai, gamtoje randamos kriauklės, akmenukai, pagaliukai, meteoritų liekanos, gintaras ir t.t. Tokios istorijos vaikams labai įdomios, tad reikėtų nevengti su jomis supažindinti, pasakoti, kalbėti, analizuoti.

Svarbu vaiką supažindinti ir su mainais, nes šis procesas jiems labai natūralus – juk jau ankstyvame amžiuje vaikai mainosi žaislais. Tad reikėtų pabandyti pasimainyti šeimoje tam tikrais daiktais, paaiškinant vaikui, kad mainai mums padeda suprasti daikto vertę. Taip žinos, jog pasiūlymas mainyti automobilį į knygą nėra naudingas automobilio savininkui.

Mano manymu, tėvai neturėtų vaikams sakyti kiek tiksliai uždirba. Kiekvienoje šeimoje neišvengiamai ateina toks momentas, kai vaikai paklausia mamos ir tėčio kiek šie uždirba. Tėvų atsakymas turėtų būti – pakankamai tam, kad užtektų pavalgyti, laisvalaikiui, sumokėti būtinuosius mokesčius už paslaugas, nusipirkti rūbų ir pan. Nereikėtų įvardinti sumos, nes vaikai smalsūs, mėgsta girtis ir tokiomis „žiniomis“ gali pasidalinti su draugais. Vaikui paklausus nereikėtų sakyti tokių frazių, kaip – „užaugsi sužinosi“, „ne tavo reikalas“ ir pan. Kaip ir nereikia sakyti, kad neturite pinigų. Geriau viską paaiškinti jam suprantama kalba.

Kaip manai, gal vaikus finansinio raštingumo jau reikėtų pradėti mokyti mokyklose?

Tikrai taip. Net rekomenduočiau finansinio raštingumo vaikus pradėti mokyti darželyje. Bent jau priešmokyklinėje klasėje. Čia jis jau turi žinoti kas yra pasyvios ir aktyvios pajamos.

Paprastai vaikų finansus reguliuoja tėvai, t. y. duoda tam tikrą sumą pinigų ir griežtai prisako kur išleisti. O gal reikėtų vaikus paskatinti užsidirbti patiems?

Gerai, kad tėvai duoda tam tikrą sumą pinigų. Tai vadinama kišenpinigiais. Juos reikėtų duoti jau 5 metų amžiaus vaikui. Pradėti nuo mažesnės sumos – 20-50 centų. Tokiu būdu ugdomi vaiko taupymo įgūdžiai. Vaikas atranda tikslą susitaupyti konkrečiam daiktui, o ne viską išleisti niekams.

Skatindami užsidirbti patiems, skatiname vaikų verslumą. Kuo labiau skatinsime vaikų verslumą, tuo tik geriau bus jiems patiems. Nes jie norės mokytis, kad taptų verslininkais, o ne, kad dirbtų kažkam kitam.

Nederėtų vaikui griežtai prisakyti kur išleisti savo pinigus. Jo pinigai yra jo, tad jis pats ir turi planuoti kur juos išleisti. Tačiau jūs turėtumėte paskatinti, patarti ką geriau pirkti, o ko ne. Reikėtų paraginti vaiką planuoti savo išlaidas, kad nebūtų taip, kaip nutiko vienai mano klientei. Jos dešimtmetė dukra per vieną dieną išleido 50 eurų. Taip nutiko dėl to, kad mergaitė niekada iki tol nebuvo turėjusi tokios sumos, o mama su ja nesikalbėjo apie pinigus. Paklausta mažylė net nesugebėjo paaiškinti kur išleido tiek pinigų.

Ar įmanomas toks reiškinys „finansiškai raštinga šeima“? Tai lengva, ar sudėtinga pasiekti? Ir kaip to pasiekti?

Manau, kad tikrai įmanomas. Man labai smagu, jog nemažai šeimų į mane kreipiasi, kaip į šeimos susirinkimų moderatorių, finansų patarėją. Žmonės tikrai nuoširdžiai nustemba, kad šeimoje gali būti rengiami susirinkimai, kad jie visi bendrai gali nutarti, kokius pirkinius pirkti ir kiek kam išleisti pinigų. Juk net ir vaikai yra šeimos dalis ir jie turi visišką teisę kalbėti, reikšti savo nuomonę, priimti sprendimus. Tad nuoširdžiai tikiu, jog toks reiškinys, kaip „finansiškai raštinga šeima“ tikrai įmanomas.

Pati asmeniškai stengiuosi kurti naujus, šeimų finansinį raštingumą skatinančius projektus, ir matydama susidomėjimą labai džiaugiuosi. Malonu sulaukti grįžtamojo ryšio – klientų komentarų ir pageidavimų. Nes juk kiekviena šeima skirtinga, kiekvienai reikia taikyti skirtingus metodus. Man labai malonu žinoti, kaip kiekvienai iš jų sekasi, kaip sekasi ugdyti vaikų verslumą, planuoti biudžetą ir t.t. Tokiu būdu galiu tobulėti ir pati.

Mano nuomonė tokia – jei žmonės puoselėja didelį norą kažką keisti ir stengiasi tai daryti, jie tikrai pasieks užsibrėžtą tikslą. Jei to noro nėra, tokiems nepadės net ir patys profesionaliausi patarėjai. Tokie visada ras visokių pasiteisinimų, kodėl „negali“ pradėti planuoti savo biudžeto. Tačiau planavimui nėra netinkamo laiko. Tai reikia pradėti daryti DABAR.

Norint pasiekti finansinį raštingumą, reikia skaityti daug tam skirtos literatūros, domėtis, bandyti. Arba galima pasirinkti šeimos finansų patarėją, kuris padės, patars ir pamokys. Aš pati turiu sukaupusi 15 metų pedagoginio darbo stažą. Dirbau su ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikais, tad puikiai žinau kas tinka pagal jų amžių. Vesdama paskaitas tėvams, netaikau vadovėlinių tiesų, o viską pritaikau iš savo patirties.

Ir pabaigai gal kažką norėtum palinkėti mūsų skaitytojams? Gal ką patarti, pasiūlyti?

Būkite vieningi. Tiek kurdami santykius vienas su kitu, tiek su vaikais. Kalbėkite. Kalbėkite daug. Ne tik apie meilę. Ne tik gražius žodžius vienas kitam, bet ir apie finansus. Nes dažniausiai šeimose konfliktai kyla būtent dėl finansų. Tad kuo anksčiau pradėsite apie tai kalbėti, planuoti kartu, skaičiuoti kartu, tuo paprasčiau ateityje bus ugdyti finansiškai raštingus vaikus.

Taip pat prisiminkite, jog taupymas nėra tam, kad kažko reikėtų atsisakyti. Taupyti reikia tam, kad nereikėtų nieko atsisakyti. Tiesiog, taupydami išlaikysite tą pačią finansinę kokybę.

Parengė RASA BANELĖ

Fotografija AUKSINIS KADRAS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *