Rašymas – tai ne tik darbas, kuriuo užsidirbame pragyvenimui. Tai – veikla, padedanti realizuoti kūrybiškumą, idėjas ir teikianti naudą kitiems. Todėl šiame interviu norime pasidalinti kaip gimė projektai „Tekstai Jūsų Sėkmei“ ir „Asų paslaptys“, kodėl jie svarbūs ne tik mums, bet ir daugybei žmonių.
Susipažinkime, mes esame komanda – Rūta Steponavičienė, Rasa Banelė ir Jurgita Barišauskienė.
Kaip kilo idėja susiburti į komandą ir ką konkrečiai mes kuriame? Kokie pirmieji rezultatai? Kas sunkiausia ir kas teikia didžiausią malonumą?
Rūta S.: „Jau daug metų domiuosi įvairiomis asmeninio tobulėjimo temomis, todėl baigdama rašymo kursus nusprendžiau sukurti tinklaraštį „Tobulėju“. Pasiūliau vienam žinomam lektoriui pagal jo vaizdo įrašus parengti straipsnių, juos parašiusi skelbdavau savo puslapyje, siųsdavau į portalus ir taip prasidėjo kelias į tekstų rengimą pagal užsakymus.
Netrukus bendramokslei Rasai Banelei, redagavusiai mano baigiamąjį darbą – knygą „Mrs. Perfect. Moteris, kuri nemokėjo verkti“, pasiūliau jungtis ir drauge kurti tekstų rašymo veiklą. Greitai atsirado klientų, daugėjo darbų ir augo komanda, pradėjome bendradarbiauti su SEO, rinkodaros, programavimo ir kitų sričių specialistais. Žinoma, veiklos pradžioje nebuvo lengva susidurti su įvairiais nesklandumais, staiga išaugusiu darbo krūviu. Juk norėjome kuo greičiau ir daugiau atlikti.“
Rasa B.: „Galima sakyti, kad mus suvedė atsitiktinumas, likimas, lemtis. Galima tai pavadinti įvairiai. Mudvi su Rūta buvome grupiokės vienuose rašymo kursuose. Bendraudamos mokslo klausimais pamatėme, kad turime ir kitų bendrų temų, interesų, abi svajojame ir gebame kurti, rašyti. Taip ir susiėjome draugėn. Pamažu, nedrąsiai, mažais žingsneliais pradėjome judėti į priekį. Gauti užsakymų. O Jurgita prisijungė vėliau. Ji taip pat lankė tuos pačius kursus, tik kitą grupę. Mudvi su Rūta jau buvome „susigrojusios“, tačiau dėl gausėjančių darbų pristigome papildomų darbo rankų, o Jurgita pagal savo pasaulėžiūrą bei būdo bruožus, kaip tik tiko mūsų komandai.“
Jurgita B.: „Išėjau iš darbo, nes pakeičiau gyvenamą vietą. Su vyru nutarėm, kad kol kas galiu pabūti namie, pasidairyti gal kokios nuotolinės veiklos. Kaip tik po to pokalbio gavau žinutę iš Rūtos su pasiūlymu prisijungti prie komandos. Sutikau. Tiek Rasa, tiek Rūta man iki tol buvo nepažįstamos, nors turėjau abi FB draugų sąraše. Kadangi buvo neseniai pasirodęs mano romanas „Murkiantis Buda“, tai, matyt, jos nusprendė, kad galiu bandyti ir su komerciniais tekstais. Rašymas man tinka. Mokykloje niekada nesimokiau jokių lietuvių kalbos taisyklių, bet rašydavau be klaidų (dabar jau darau jų kažkiek, bet Rasa ištaiso).“
Rasa B.: „Bent aš tai labai dažnai susiduriu su klausimu „O ką tu konkrečiai darai?“, kai pasakau žmonėms, kad rašau. Visi kažkodėl įsivaizduoja, kad rašyti galima tik pasakas, eilėraščius ir panašiai, straipsnius žurnalams. Tačiau juk praktiškai kiekvienas mūsų apsiperkame internetinėse parduotuvėse, lankomės interneto svetainėse. Ten skaitome prekių aprašymus, receptus, patarimus, atsakymus į klausimus ir t.t. Manote, kad visa tai atsiranda iš nieko? Iš dangaus nukrinta? Ne, visa tai sukuria tokie žmonės, kaip mes.“
Ar mes dirbame pagal savo profesiją?
Rasa B.: „Oi, mano profesija toli nuo rašymo. Na, gal ne nuo paties rašymo, bet nuo kūrybos tai tikrai. Esu baigusi verslo administravimo specialybę, įgijusi verslo įstaigų administratorės kompetencijas. Ilgai – daugiau nei 10 metų dirbau pagal specialybę. Tačiau svajonė rašyti, kurti visą laiką kirbėjo širdyje. Kiek save pamenu, visada buvau ne iš šio pasaulio. Gyvenau knygomis ir knygose. Mėgau rašytą žodį. Tiek skaityti, tiek pati rašyti. Tačiau tėvų skatinama rinkausi „žemišką“ profesiją. Nes visuomenėje vis dar gajus įsitikinimas, kad iš rašymo nieko neuždirbsi.“
Rūta S.: „Esu baigusi menotyrą. Po studijų ilgai klaidžiojau ieškodama mylimos veiklos. Teko pajusti gyvenimo spyrius, kad neužsisėdėčiau ne savo „rogėse“. Tai buvo nelengvas dešimtmetis, kupinas blaškymosi, saviapgaulės ir vidinių dramų. Atvirai pasakius, apie rašymą niekada negalvojau. Viskas įvyko spontaniškai, kai dirbdama vienoje įmonėje nusprendžiau papildyti žinių bagažą, kad galėčiau profesionaliau atlikti man pavestus darbus. Tad rašymo kursai tapo tiltu į mylimą veiklą.“
Jurgita B.: „Nuo vaikystės man visi pranašavo, kad būsiu dailininke, nes gražiai piešdavau. Norėjau stoti į Dailės akademiją, bet persigalvojau, nes ten nieko rimto. Taigi, baigiau lengvosios pramonės inžineriją KTU, o paskui apie 10 metų kankinausi penkias dienas per savaitę sėdėdama priešais kompiuterį ir suvedinėdama skaičiukus į langelius. Dabar vis dar sėdžiu priešais tą kompiuterį, bet darbas jau nebėra toks monotoniškas. Šioje srityje galima vos ne kasdien sužinoti ką nors naujo, tobulėti, pritaikyti naujas žinias, eksperimentuoti.“
Esame trys moteriško kolektyvo narės, tad natūralu, kad kiekviena turime savo nuomonę, savo stipriąsias ir silpnąsias puses. Kaip pavyksta drauge dirbti?
Rasa B.: „Taip, mes esame ir labai panašios, ir kartu labai skirtingos. Aš ne tik rašau tekstus, bet ir „tarkuoju“ merginas už klaidas. Komandoje užimu redaktorės pareigas. Tad merginos man patiki tekstuose ieškoti klaidų.“
Rūta S.: „Dažnai žmonės įsivaizduoja, kad moterų kolektyvas neapsieina be intrigų, apkalbų ir t.t. Mes esame lyg kumštis, nors ir visos trys skirtingos. Būna visokių dienų, kuomet kažkuri iš lovos išlipa ne ta koja, tačiau gebame tai paversti juokais. Galbūt darbas nuotoliniu būdu padeda išlaikyti erdvę ir taip nesusikuria trintis. Be to, mus į priekį veda bendri tikslai ir darbai. Kartu pasiguodžiam, kartu pasidžiaugiam rezultatais ir viena kitą palaikom.“
Jurgita B.: „Mūsų kabinetas virtualus, todėl jei jau kažkas netinka, visada galima nepastebimai iš jo pasišalinti arba nepastebimai sugrįžti. Taip pat savo ankstesniame darbe dirbau tarp moterų, tačiau visos gražiai sutarėme, tai aš net nežinau, kaip atrodo tas vadinamas „gyvatynas“ su kasdienėmis intrigomis.“
Kokių atsiliepimų girdime apie tai, ką darome?
Rasa B.: „Kalbant apie klientus, tai savo darbą stengiamės atlikti laiku ir kokybiškai. Su klientu palaikome ryšį iki pat pabaigos, kol jis lieka patenkintas rezultatu. Todėl širdis džiaugiasi, kai klientai sugrįžta vėl ir vėl ir dar rekomenduoja kitiems. Tada vėl iš naujo įsimyliu savo darbą ir tikiu, kad ji teikia prasmę.“
Rūta S.: „Visada malonu išgirsti, kad „žinau jus ir jūsų darbus“, „esu girdėjusi (-ęs) apie jus“, „jus rekomendavo“ ir pan. Tai skatina neužsisėdėti tyloje su kasdieniniais, ilgalaikiais darbais, o plėsti veiklą ir žinomumą.“
Jurgita B.: „Neseniai norėjau užsirašyti į vienus su tekstų rašymu susijusius kursus, tačiau manęs nepriėmė, nes esu per daug „profesionali“. Tokie ir panašūs atsiliepimai visada malonūs.“
Kaip kilo idėja kurti naują projektą „Asų paslaptys“?
Rūta S.: „Svarstėme apie papildomas veiklas ir kas galėtų būti aktualu žmonėms, gana greitai kilo idėja apie naujienų portalą visų sričių specialistams ir visiems, kas turi kuo pasidalinti su kitais. Norime sukurti galimybes prisistatyti verslininkams, įvairių sričių darbuotojams, tėvams, subrendusiems jaunuoliams ir t.t. Projektui kelsime visuomenės švietimo tikslus, o kaip mums seksis – matysime.“
Rasa B.: „Asų paslaptys“ – Rūtos idėja ir pasiūlymas. Ji mūsų komandoj tas idėjų generatorius, vis kažko naujo ieško. Tad Rūta pateikė idėją, visos aptarėm, išsigryninom, atlikom apklausą ar žmonėms reikia tokio produkto ir nusprendėm veikti. Tikim, kad mūsų tautiečiai tikrai yra gabūs, talentingi ir gebantys „užsukti“ pačias nerealiausias veiklas. Tik kartais koją pakiša tas lietuviškas kuklumas. Matai, kad žmogus tikrai yra visapusiškai fantastiškas ir tikrai turėtų ką papasakoti. Pasiūlai ir išgirsti – „Ai, kad aš nieko ypatingo neveikiu. Kaip aš čia dabar apie save pasakosiu, girsiuosi.“ Tad sakau, žmonės, tai nėra gyrimasis, tai yra pasidalinimas savo žiniomis, kompetencija ir tiesiog puiki proga pristatyti savo veiklą.“
Jurgita B.: „Lietuvoje gyvena daugybė puikių žmonių ir kasdien vyksta nuostabūs dalykai, nors, remiantis spauda ar televizija, gali ir kitoks įspūdis susidaryti. Rūta iškėlė idėją, o mums su Rasa ji patiko.“
Ką norėtume palinkėti skaitytojams?
Rasa B.: „Aš tai norėčiau palinkėti nebijoti žengti žingsnio toliau už jums įprastų rėmų. Kalbant metaforiškai – neapsiribokite vien savo kiemu, nebijokite žengti už vartų. Nebijokite „nežemiškų“ profesijų, jos nėra tokie baubai siaubai, kaip kad jums tai bando įrodyti aplinkiniai.“
Rūta S.: „Jeigu mokėtės ne ten, kur norėjote, dar nereiškia, kad ir dirbsite nemielą darbą. Pasirinkimas visada jūsų rankose. Ieškokite, eksperimentuokite ir tapę profesionalais drąsiai dalinkitės mintimis, galbūt kažką įkvėpsite ar kitiems padėsite rasti svarbius atsakymus.“
Jurgita B.: „Nustokime viską skirstyti į juoda ir balta, gerai ir negerai. Pasaulyje vienu metu egzistuoja net ir labai priešingi dalykai – taigi, jie nėra tokie jau ir priešingi.“
https://tekstaijususekmei.lt/ kolektyvas
