Motyvacija – tai vidinis impulsas, padedantis matyti veiksmų prasmę ir skatinantis siekti tikslų. Be šio vidinio variklio ryte net nesinorėtų kilti iš lovos. Motyvuoti mus gali mylimas darbas, santykiai, įkvepiantys tikslai, trokštami rezultatai, nauji pojūčiai ir pats gyvenimas.
Galbūt teko sutikti žmonių, kuriems nereikia papildomo postūmio, nes jie trykšta energija ir noru patirti kuo daugiau? Deja, tokių entuziastų nėra daug. Dažnam žmogui sudėtinga siekti ne tik tikslų, bet ir pakeisti elementarius įpročius. Ką tokiais atvejais daryti?
Patarimais dalinasi medicinos mokslų daktaras, lektorius, supervizorius, gydytojas neurologas ir psichoterapeutas Julius Neverauskas.
Nusprendėte keisti įpročius ar situaciją? Pirma užduokite sau šiuos klausimus
Dr. Julius Neverauskas pataria susitelkti į save ir suvokti gilumines norimų pokyčių priežastis. Dažnai žmonės nusprendžia siekti tikslų, net nesusimąstę, kiek prireiks dėl jų paaukoti. Pavyzdžiui, pasiryžę atsisakyti saldumynų, galbūt praras retas pasimėgavimo ir tikro atsipalaidavimo akimirkas. Todėl prireiks stiprios motyvacijos ir kur kas geresnės alternatyvos. Tad nuo ko pradėti?
Nurimkite, skirkite laiko apmąstymams ir atsakykite sau į klausimus.
- Kas jus paskatino galvoti, kad verta keisti elgesį?
Ar galvojote apie tai anksčiau ir kodėl veiksmų nusprendėte imtis dabar? Pamąstykite, kaip esama situacija veikia jūsų fizinę ir psichinę sveikatą, santykius ir kt. Galbūt yra kažkokia svari priežastis, kuri nebeleidžia delsti?
O gal tai visai ne jūsų noras? Neretai žmonės patiki, jog reikia keisti elgesį, nes jis nepatinka aplinkiniams arba nori tapti, kaip idealizuojamas asmuo. Tik ar toks pokytis bus nuoširdus?
- Kokią naudą gaunate iš dabartinio elgesio arba situacijos? Ir kokią naudą gautumėte, jei pakeistumėte elgesį ar situaciją?
Reikėtų įsidėmėti, kad situaciją galima pakeisti tik pakeitus elgesį. Įprastai visi atliekame veiksmus dėl norimos naudos ir dėl to, kad kitaip nemokam. Kokios prieštaringos mintys ateina į galvą, kai apie tai galvojate? Kas pasikeistų dabar ir ateityje, jei pakeistumėte elgesį?
Neatmeskite naudos, kurią gaudavote iki šiol, net jei ji ir nebuvo racionali ar pozityvi. Pavyzdžiui, jeigu norite nustoti skųstis ir dalintis savo rūpesčiais, gali būti, jog taip iki šiol sulaukdavote dėmesio ir nesijausdavote vienišas (-a). Todėl reikėtų paieškoti giluminės dėmesio stokos priežasties, o tuomet keisti bendravimo įpročius.
- Kokios prieštaringos jėgos jumyse kovoja, kai bandote pakeisti situaciją? Kokie argumentai už ir prieš?
Vidiniai pokyčiai dažniausiai sukelia įvairius prieštaravimus, nes įpročiai ir situacijos teikė kažkokią naudą. Be to, visada patogiau eiti pramintu taku, negu ieškoti naujo. Pavyzdžiui, nebenorite bendrauti su esamais draugais, nes jūs jau subrendote, pakeitėte pasaulėžiūrą, o per susitikimus vyrauja apkalbos ir vienija žalingi įpročiai. Tačiau kaip rasti naują draugiją? Tuomet prasideda vidiniai prieštaravimai ir noras išlaikyti pastovumą.
- Kiek esate linkę sumokėti už tuos bandymus? Juk nebūtinai jie baigsis sėkme.
Priklauso nuo to, ką mes norite keisti. Galite nuo vilko papulti ant meškos. Juk atsisakydami kažkokio įpročio, elgesio modelio ar pasikartojančių situacijų, kažką prarasite. Galbūt teks atsisakyti kažkokios įprastos veiklos, kad rastumėte laiko naujai, tačiau nesate tikri ar ji suteiks norimą pasitenkinimą. Todėl racionaliai apmąstykite, ko atsisakote ir kokį rezultatą gausite (nuo blogiausio iki geriausio).
- Kaip gali padėti jūsų metodiškos, planingos pastangos, jeigu viską detaliai suplanuotumėte? Kokiu geriausiu būdu galite sau padėti ir kas veiktų efektyviausiai? Kaip gali padėti jums kiti žmonės? Kieno pagalbos galite prašyti? Kaip jie gali padėti jums pasiekti tikslą arba keisti savo elgesį?
Kiekviena suplanuota ir įgyvendinta pastanga duoda rezultatą. Tik reikėtų pasirinkti tinkamus veikimo metodus. Jei sudėtinga pačiam, nebijokite kreiptis pagalbos. Kartais žmonės nenori pasirodyti silpnais ir stengiasi, kad įrodytų savo galimybes. Gebėjimas paprašyti pagalbos – brandos požymis.
- Ką norėtumėte pakeisti per artimiausius mėnesius, metus, dvejus ir pan.? Kokį save norėtumėte matyti praėjus šiems laikotarpiams?
Tai svarbus planavimo procesas – aiškiai įsivaizduodami rezultatą, ženkliai padidinate savo galimybes.
Kodėl kartais slopiname savo motyvaciją?
Kaip jau minėjome, kiekvienas senas įprotis ar pasikartojanti situacija turi savo naudą, virstančią pagrindine kliūtimi į pokyčius. Todėl nesąmoningai pradedame išsisukinėti, atidėlioti ir slopinti motyvaciją. Juk yra reali nauda.
Pavyzdžiui, dėl sveikatos žmogus nusprendė nebedelsti ir mesti rūkyti, tačiau šie bandymai tampa nesėkmingais, nes visi jo skyriaus kolegos smagiausią laiką praleidžia lauke rūkydami. Tai kaip save įtikinti, kad metus rūkyti praradimas nebus skaudus, o šio įpročio alternatyva suteiks daugiau naudos? Teks paieškoti įkvepiančių pavyzdžių, patarimų, palaikymo ir didesnę naudą teikiančio įpročio. Tačiau atsakymų paieškokite savo viduje, neskubėkite rinktis kaip visi.
Kartais motyvacija dirbtinai keliama pasirinkus ne savo tikslus. Todėl visada įsiklausykite ko jūs tikrai norite. Net jei tai iškels kažkokias baimes, visada verta eiti tikruoju savo keliu.
Parengė Rūta Steponavičienė pagal vaizdo įrašą.
