„Geri darbai užkrečia daryti gerus darbus.“ Sako 4 vaikučių mama, projekto „Va ir va kaip“ iniciatorė ir įgyvendintoja Eglė Brazdauskytė – Šeikienė.
Eglė ne tik skatina visus vartoti teisingai, kartu su tėčiu gamindama nuostabius darbelius iš antrinių žaliavų. Pagrindinis moters tikslas – Lietuvos gamtos puoselėjimas ir miškų išsaugojimas.
Egle, papasakok viską nuo pat pradžių, kaip gimė projektas „Va ir va kaip“? Kas buvo viso to iniciatorius? Kas paskatino?
Oi, sunku atsakyti kur ta pati pradžia. Rankdarbiai man patiko nuo vaikystės, tai mano hobis, saviraiškos būdas. Su Gamta užaugau ir myliu ją nuo pat vaikystės.
Galima sakyti viskas prasidėjo, kai gimė pirmasis sūnus. Vaikščiodavau aš po šalia esantį mišką, kad užmigdyti sūnelį ir mąstydavau, koks būtų mano svajonių darbas. Prigalvojau begales verslo idėjų – gal dar kurią nors iš jų spėsiu įgyvendinti. Mąsčiau, kad viso pasaulio negaliu išgelbėti, bet kiek savomis rankomis galiu, tiek ir padarysiu, kad jame būtų geriau gyventi man ir mano šeimai. Tad važinėdama po mišką su vežimėliu, pakeliui surinkdavau besimėtančias šiukšles.
Taip nusprendžiau daryti rankdarbius iš antrinių žaliavų, ir kitus skatinti taip daryti. Skatinti atsakingai vartoti, nepirkti ko nereikia, neskubėti išmesti, ką galima sutaisyti arba perdirbti.
Tad viską kuriu iš antrinių žaliavų, dalinuosi brėžiniais kaip pačiam pasigaminti (DIY). Negana to, nusprendžiau, kad pardavusi savo gaminius, trečdalį pajamų skirsiu Lietuvos miškų išsaugojimui.
O kodėl toks įdomus pavadinimas „Va ir va kaip“? Gal jis turi, kokią įdomią sukūrimo istoriją?
Pradžioje savo projektą pavadinau „VIAŽ“, kas šifruotųsi – Viskas Iš Antrinių Žaliavų. Dėl to ir Facebook puslapio registracijos adresas @viazbyegle. Tačiau šis pavadinimas nelabai skambėjo. Kai paprašiau vieno draugo sukurti man logotipą, jis irgi pasakė, kad VIAŽ nesižiūri ir neskamba, tad liepė sugalvoti kitokį pavadinimą.
Norėjosi lietuviško, net nepaisant puoselėjamų svajonių, jog mano projektas kada nors išpopuliarės tarptautiniu mastu. Man labai svarbu lietuviškumo puoselėjimas ir saugojimas. Na ir netikėtai mintyse suskambėjo vaikiška dainelė – „va ir va kaip aguonėlė auga“. Ta frazė „va ir va kaip“ man labai tiko, nes mano produktai gali būti panaudojami ir vienaip, ir kitaip. Norėjau parodyti, kad iš tų pačių antrinių žaliavų galima pagaminti skirtingų gaminių. Norėjau parodyti, kaip tuos gaminius pasigaminti patiems. Be to, šis pavadinimas simbolizuoja augimą,Gamtą ir jos grožį. Visai kaip toje aguonėlės dainelėje.
Juk tavo profesija nėra rankdarbiai, siuvimas ir panašiai? Kaip sugalvojai imtis viso šito?
Taip, pagal profesiją esu pardavimų projektų vadovė tarptautinėje transporto kompanijoje. Šiuo metu esu vaiko priežiūros atostogose. Rankdarbiai – tai mano hobis.
Praktiškai visą savo laiką praleisdama namuose, pradėjau daug siūti savo vaikams. Na, o kuo daugiau kuri, tuo daugiau idėjų kyla galvoje. Tai buvo mano atsipalaidavimo ir savirealizavimo būdas toje motinystės rūpesčių kasdienybėje.
Koks šio projekto pagrindinis tikslas? Juk ne tik prikelti panaudotus daiktus antram gyvenimui?
Gal įvardinčiau TAUSOJIMAS. Noras skleisti žinutę, kad kiekvienas esame atsakingi už mus supančią Gamtą ir turime ją mylėti, tausoti, gerbti. Visų pirma turime atsakingai vartoti, neskubėti pirkti, o po to išmesti. Prikti tik kokybiškus ir kuo ekologiškesnius, tvaresnius produktus. Neskubėti išmesti kas jau pabodo; galima pigiau parduoti per „Vinted“, galima dovanoti kitiems per projektus „Dėk‘ui“, „Atiduotuvės“ ir pan. Taip mažiau daiktų atsidurtų šiukšlynuose. Skatinti perdirbti senus gaminius, prikelti naujam gyvenimui. Todėl ir dalinuosi brėžinukais ir patarimais kaip ir ką galima perdirbti.
Mes skatiname dalintis, 30 proc. savo pardavimo pajamų skirdami „Sengirės“ fondui. Na ir raginame klientus panaudotus, bet geros kokybės mūsų gaminius dovanoti kitiems vaikams, o jei artimųjų rate tokių nėra, siųsti „Happimess labdaros iniciatyvai“. Jos iniciatoriai gaminius padovanos sergantiems vaikams, arba savo parduotuvėje pardavę, lėšas skirs pagrindiniams sergančių vaikų poreikiams.
„Va ir va kaip“ logotipas geriausiai atspindi šio projekto tikslus. „Va ir va kaip“ simbolis – tai persipynę begalybės simboliai, kur viskas sukasi ratu ir tarpusavyję susiję. MEILĖ – vaikams, Gamtai, PAPRASTUMAS, DŽIAUGSMAS, DOSNUMAS, BENDRYSTĖ, UGDYMAS, skatinimas TAUSOTI.
Labai dažnai savo įrašuose mini „Sengirės“ projektą. Kuo „Va ir va kaip“ susijęs su „Sengire“?
„Sengirės“ projektą pasirinkau kaip Gamtą saugojantį. Ir noriu jį paremti skirdama 30 proc. pardavimų pajamų.
Pažiūrėjusi „Sengirės“ filmą kino teatre, likau labai sužavėta. Po filmo buvo daug interviu su Mindaugu Survila ir man labai patiko jų idėja sukurti „Sengirės“ fondą ir supirkti Lietuvos miškus, kurie labiausiai primena sengires. Jas atkurti taip, kad Gamta gyvuotų savarankiškai su visa savo ekosistema, kur žmogus nesikištų su noru valyti miškus, su noru iškirsti „neva nereikalingus sergančius, pasenusius“ medžius arba naikintų neva kenkiančius gyvius. Pritariu „Sengirės“ komandos nuomonei, kad Gamta pati geriau žino kaip jai tvarkyti savo namus.
Beje, dar vienas projektas neatsiejamas nuo manojo, tai „Happimess labdaros iniciatyva“, kuri rūpinasi sergančiais vaikais. „Sengirės“ fondas = mano MEILĖ Ggamtai, o „Happimess labdaros iniciatyva“ = mano MEILĖ vaikams.
Dirbate kartu su tėčiu, kaip jį pavyko įtraukti į „Va ir va kaip“ veiklą? Paprastai senosios kartos atstovai nėra linkę tokioms veikloms.
Mano tėtis, kaip ir aš, labai myli Gamtą, o jo hobis medžio darbai. Šiuo metu jis pensijoje ir per savo gyvenimą yra prikaupęs staklių, įrankių darbui su medžiu, na ir jo palėpė pilna medienos likučių po įvairių statybų ar remontų. Aš tik sugalvoju, kokį daiktą iš medienos savo vaikams, nusiunčiu jam brėžinuką, o jis visas mano idėjas įgyvendina su didžiausiu malonumu. Kaip ir man, taip ir tėčiui – kuo daugiau kuria, tuo daugiau idėjų kyla. Parodžiau jam Pinterest programėlę, tai dabar pats renkasi sau naujų idėjų ir mokosi iš Pinterest ar YouTube filmukų įvairių medienos apdirbimo subtilybių.
Ar sunku buvo pradėti? Įsibėgėti? Kaip sekasi jums dabar?
Pradėti tikrai nebuvo sunku, juk tai mano hobis, mano atgaiva, saviraiška, būdas pabėgti nuo kasdienybės. Viską darau neskubėdama, mažais žingsneliais – tiek, kiek leidžia mano motinystės kasdienybė. Judėti į priekį labai padėjo „Galimybių Akademijos“ mokslai ir ten sutiktų moterų didžiulis palaikymas. Jau turiu sukurtą savo svetainę www.vairvakaip.lt, šiuo metu bandau pasidaryti vertimą į anglų kalbą ir sukelti savo produktus ne tik į lietuviškas, bet ir tarptautines pardavimų svetaines – ETSY.com ir Shopify.com.
Taip, šiuo metu periodas sunkus, nes juk COVID, karantinas. Kam gi nėra sunku? Sunku tiek emociškai, tiek ir fiziškai. Dabar visa šeima namie: vaikai neina į darželį, vyras dirba iš namų, tad namuose didesnė trintis. Bet jau atradom savo dienotvarkę ir pakankamai neblogai sekasi visiems susitvarkyti. Deja, savo veiklai lieka laiko visai mažai, nes mažieji sunkiai miega pietų miegelio – tas metas būdavo mano laikas savai veiklai. Tad realiai liko 1-2 valandėlės kai visi sumiega jau nakties miego.
Esi 4 vaikučių mama, tad kaip sekasi derinti buitį su darbais, ar lieka laiko sau pačiai?
Man svarbiausia yra šeima, tad bet kokiu atveju pirmenybė teikiama visiems šeimos reikalams, o savo veiklai skiriu laiką kai tik galiu, t.y. kai mažieji miega pietų miegelio arba kai suminga nakties miegelio. Kai kuriuos darbus (kaip džinsų ardymas arba daigstymas) galiu daryti ir prie vaikų, kol jie dūksta. Na, o buityje man padeda mažieji robotukai (siurblys, žoliapjovė, skalbimo mašina, džiovyklė, indaplovė). Padeda ir vaikai. Kai tik pamato, kad mama tvarkosi, tarkim plauna grindis, iškart atsineša savo šluoteles ir irgi šluoja, valo. Vyras padeda vakarais užmigdyti vaikus ir taip galiu anksčiau prisėsti prie savo darbelių, tausodama savo miegą. Dar padeda vyro mama, kadangi jau pensijoje, tai dažnai atavžiuoja pažaisti su vaikais, pagamina ką nors skanaus visai šeimai. Tad išties pagalbininkų turiu, todėl galiu skirti laiko ir savo mylimai veiklai.
Na ir pabaigai, ko palinkėtum portalo skaitytojams? Gal turi, kokių patarimų tiems, kurie nori pradėti daryti gerus darbus, bet nedrįsta?
Geri darbai užkrečia daryti gerus darbus. Man labai patinka anekdotas: „Moterėlė vis meldžiasi, Dieve, padaryk taip, kad laimėčiau milijoną.“ Ir taip diena iš dienos. Vieną dieną Dievui pabosta ir jis prabyla jai: „Moterėle, padėsiu, tik tu bent jau pati ką nors padaryk, nusipirk pagaliau tą loterijos bilietą.“
Man labai patiko vienas iš „Galimybių Akademijos“ patarimų – savo svajones reikia suskaidyti į mažus tikslus, tuomet tie maži, etapais išdėlioti tikslai neatrodys tokie jau neįveikiami ir mažais žingsneliais tikrai įgyvendinami. Svajokit. Svajokit drąsiai ir be ribų. Svajonės pildosi. Eikite jų link mažais žingsneliais, džiaugdamiesi tuo ėjimu.
Parengė Rasa Banelė https://tekstaijususekmei.lt/
